Skip to content
 

►JONAVOJE MAŽĖJA BŪSTO ŠILDYMO KAINA

Šį pavasarį AB „Jonavos šilumos tinklai“ sėkmingai įgyvendino 2012 m. spalio mėnesį pradėtą projektą „Naujo medienos kurą naudojančio katilo statyba Girelės katilinėje“: pradėjo veikti 10 MW galios biokuro katilas.

Į projektą investuota 10,6 mln. litų, 4,1 mln. Lt – iš Europos Sąjungos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Šis projektas prisideda prie pagrindinių Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimo: didinti energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų, energijos gamybai taikyti vietinį kurą, mažinti šilumos energijos kainas vartotojams.

5 MW katilas_1 Katilinės pastate sumontuotas modernus UAB „Enerstena“ gamybos vandens šildymo katilas, kūrenamas biokuru. Planuojama, kad katilas dirbs ištisus metus ir pagamins apie 80 000 MWh šilumos. Naujuoju įrenginiu iš atsinaujinančių energijos išteklių bus pagaminama iki 50 proc. Jonavos miesto vartotojams reikalingos šilumos energijos. Nešildymo sezono metu karštas vanduo jonaviečiams jau buvo ruošiamas iš „žaliosios“ šilumos.

Katilas veikia kartu su 5 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, kuriame papildomai paimama šilumos energija iš dūmų, prieš išmetant juos į kaminą. Kondensacinis ekonomaizeris užtikrina šilumos gamybos proceso ekologiškumą ir itin efektyviai panaudoja išeinančių dūmų šilumą. Iš kondensacinio ekonomaizerio išeinančių dūmų temperatūra neviršija 60 oC. Vien jame šilumos energijos bus gaminama iki 20 000 MWh per metus. Dalį brangių ir šiltnamio efektą sukeliančių gamtinių dujų, kurios iki naujojo katilo paleidimo kuro balanse sudarė 99,5 proc., pakeitė atsinaujinantis biokuras: medienos skiedros, pjuvenos, kita smulkinta mediena.

Jonavos rajono savivaldybės taryba š. m. liepos 31 d. sprendimu nustatė naujas centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dedamąsias, kuriose įvertintas technologijai naudojamo kuro struktūros pasikeitimas. Biokuro dalis kuro struktūroje sudaro 32,0 proc., šiaudai – 0,5 proc., o gamtinių dujų dalis sumažėjo nuo 99,5 proc. iki 67,5 proc. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė savivaldybės Tarybos nustatytoms šilumos kainos dedamosioms, įsigaliojusioms nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.

„Mūsų siekis – tiekti pigiausią šilumą“, – ne vieną kartą tai yra akcentavęs Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Pasak rajono vadovo, patvirtinus šilumos ūkio strategiją, svarbiausia yra daugiabučių namų atnaujinimas, susidėvėjusių trasų keitimas (keičiant jų diametrus) ir šilumos gamybos keitimas, pereinant nuo dujų prie biokuro.DSC00153

Dėl nuolatinio ir drastiško importuojamų gamtinių dujų brangimo Jonavoje šilumos kaina šių metų gegužę buvo pakilusi iki 28,18 ct/kWh (su PVM – 30,72 ct/kWh). Tai – didžiausia centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina per 2011–2013 metus.

Įgyvendinus biokuro katilo statybos projektą ir įvertinus kainoje kuro struktūros pasikeitimą, rugsėjo mėnesiui suskaičiuota šilumos 1 kWh kaina – 22,47 ct/kWh be PVM. Palyginti  su rugpjūčio kaina (ji skaičiuota vadovaujantis ankstesnėmis šilumos kainos dedamosiomis), šilumos energija atpigo 14,0 proc. Tad, palyginus mūsų tiekiamos šilumos kainą su šilumos kainomis kituose Lietuvos miestuose, pakylame iš 31 vietos į 20, šilumos kaina aplenkdami didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos – šilumos energijos tiekėjus.

2012-2013 m. šildymo sezono pradžioje jonaviečiams šilumos energijos kilovatvalandė kainavo 27,67 ct/kWh be PVM. Šių metų šildymo sezono pradžiai – spalio mėnesiui – apskaičiuota šilumos kaina – 22,29 ct/kWh be PVM. Palyginti su praėjusių metų spalio mėnesiu, šilumos kaina sumažėjo 5,38 ct už kilovatvalandę arba 19,4 proc.: pernai spalio mėnesį išlaidos 1 kv. m šildyti sudarė 2,02 Lt/kv. m, šiemet, spalio mėnesį esant toms pačioms oro sąlygoms, tektų mokėti 1,63 Lt už kv. metrą ploto. Taigi standartinio 60 kv. m ploto buto nerenovuotame daugiabutyje savininkas už šildymą sumokės 23,40 Lt mažiau negu mokėjo praėjusių metų spalio mėnesį. Šalčiausią – sausio mėnesį – tokiam butui šildyti bus sutaupoma apie 70 litų.

Minėtas projektas – didžiausias bendrovės istorijoje tiek savo sudėtingumu, tiek verte. Pastačius pirmąjį biokuro katilą, darbas tik pradėtas: po Girelės katilinės stogu „įsikūrė“ dar du biokuro katilai po 5 MW galios kiekvienas. Katilai suprojektuoti darbui su jau esamu kondensaciniu ekonomaizeriu išeinančių dūmų šilumai išnaudoti.

Vykdomi projektai „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste“ finansuojami Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Jas administruoja Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas. Finansavimo sutartyse numatyta skirti 3,0 mln. litų subsidiją šiems projektams įgyvendinti. Naujuosius biokuro katilus planuojama pradėti eksploatuoti jau šių metų lapkričio mėnesį. Tuomet biokuro dalis kuro struktūroje išaugs iki 80 proc.

Sėkmingai įgyvendinus kitas šilumos ūkio strategijos kryptis – daugiabučių renovaciją bei susidėvėjusių šilumos perdavimo trasų atnaujinimą – iki minimumo sumažės gamtinių dujų poreikis šilumos gamybai. Šilumos energijos kainą dar tikimasi sumažinti nuo 5 iki 10 proc.

 „Esame tikri, kad kelias, kuriuo žengiame šiandien, padės pasiekti pagrindinį rajono politikų ir bendrovės tikslą – užtikrinti, kad mūsų vartotojams tiekiama šiluma būtų švaresnė, kokybiška ir pigesnė“, – sakė bendrovės direktorius Alfredas Sadzevičius.

  AB „Jonavos šilumos tinklai“ inf.