Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, reorganizavus SP AB „Lietuvos energija“, įsteigta ir rugpjūčio 19 d. įregistruota Jonavos rajono savivaldybėje specialios paskirties akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis- šilumos garu ir karštu vandeniu tiekimas.
Bendrovė tapo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) nare. LŠTA įkurta 1998 m. vasario 24 dieną. Tai savanoriška šilumos tiekimo įmonių, organizacijų bei kitų asocijuotų energetikos struktūrų, o taip pat atskirų subjektų, veikiančių šilumos tiekimo srityje, interesus atstovaujanti organizacija.
Atlikta Miškų urėdijos gyvenvietės J. Basanavičiaus gatvėje šilumos ūkio rekonstrukcija. Gyvenamųjų namų šilumos punktuose sumontuoti septyni automatizuoti gamtinėmis dujomis kūrenami 0,5 MW suminės nominalios galios katilai.
Pradėjo veikti nauja automatizuota gamtinėmis dujomis kūrenama 0,55 MW galingumo katilinė Šilų gatvėje. Katilinėje pagaminta šiluma aprūpinami Šilų gatvės gyvenamieji namai, Jonavos geležinkelio ruožo administracinis pastatas.
Suprojektuoti ir sumontuoti vandens šildymo katilų, siurblių ir kitų įrenginių, naudojančių elektros energiją, dažnio keitikliai Jonavos ir Girelės katilinėse. Dėka dažnio keitiklių sumažėjo elektros energijos ir kuro sunaudojimas Jonavos miesto katilinėse.
Bendrovės akcininkų sprendimu pradėta eksploatuoti Žeimių seniūnijos Kuigalių katilinė ir Kuigalių šilumos perdavimo trasos.
Specialios paskirties akcinės bendrovės statusas pakeistas į akcinės bendrovės statusą.
Reorganizavus SP UAB „Ruklos komunalinis ir butų ūkis“, bendrovė perėmė Ruklos katilinę su šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemomis.
Pagrindinėje katilinėje – Jonavos RK spalio mėnesį pradėjo veikti dviejų kogeneracinių jėgainių kompleksas, kuriame, kogeneracijos principu, deginant gamtines dujas, gaminama elektros energija katilinės reikmėms ir šiluma.
Bendovei išduota Šilumos tiekimo Licencija, suteikianti teisę vykdyti licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje.
Rajono savivaldybės Tarybos sprendimu bendrovei pavesta vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens ruošimo sistemų priežiūrą.
Rekonstruota Ruklos katilinė. Vietoje senų neefektyviai dirbusių katilų įrengti du automatizuoti vandens šildymo katilai su kondensaciniais ekonomaizeriais ir moduliaciniais dujiniais degikliais. Rekonstrukcija reikšminga ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu požiūriu. Šio projekto įgyvendinimui Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) suteikė 300 tūkst. litų subsidiją.
Inicijuojamas ir parengiamas investicinis projektas – studija „Šilumos ūkio modernizavimas Jonavoje“. Projekto tikslas: sumažinti esamą šilumos techninių nuostolių lygį AB „Jonavos šilumos tinklai“ šilumos perdavimo trasose iki modernių centralizuoto šildymo sistemų nuostolių lygio; įdiegti energetikos efektyvumą didinančias technologijas; sumažinti resursų poreikį gaminant tą patį kiekį šilumos energijos; pagerinti šilumos tiekimo kokybę ir patikimumą.
Įgyvendintas p i r m a s i s Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotas projektas „Jonavos miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas diegiant šiuolaikines technologijas“. Projektas buvo ypač svarbus siekiant užtikrinti patikimą šilumos tiekimą Jonavos mieste, kadangi projekto metu buvo modernizuojama pagrindinės didžiausius šilumos nuostolius ir avarijų tikimybę turinčios magistralinės trasos dalis. Projekto metu modernizuota 941 m magistralinių tinklų Žeimių g. ES struktūrinės paramos suma – 0,5 mln. litų.
Jonavos rajoninėje katilinėje sumontuotas dūmavamzdis dujomis kūrenamas garo katilas GX 3000 (pagamintas kompanijos ICI Caldaie), galintis pagaminti 5 t garo per valandą. Katilas veikia automatizuotu režimu, su gamtines dujas ir, esant būtinumui, mazutą naudojančiais degikliais. Naujas garo katilas pakeitė 1964 m. statytą 6,5 t/h našumo garo katilą.
Girelės rajoninėje katilinėje sumontuotas 4,5 t/h našumo garo katilas WEE CHIEFTAIN 6 (pagamintas Cochran UK). Naujas garo katilas pakeitė 1974 m. statytą garo katilą DKVR 10/13. Naujasis garo katilas yra visiškai automatizuotas.
Toliau atnaujinami Jonavos rajoninės katilinės šilumos generavimo šaltiniai. Įrengtas dujomis kūrenamas 10 MW galios vandens šildymo katilas UT-L50 (kompanijos Loos International gamybos) su šilumokaičio tipo kondensaciniais ekonomaizeriais. Dėka ekonomaizerių vien tik per pirmuosius metus į atmosferą išmesta 555 t mažiau teršalų.
Mažose J. Basanavičiaus gatvės, Kuigalių kaimo ir Šilų gatvės katilinėse pritaikyta ir įrengta 14 ekonomaizerių, dėka kurių taupomas brangus importuojamas kuras – gamtinės dujos.
Rekonstruota Ruklos katilinė. Katilinėje sumontuotas naujas dujinis vandens šildymo katilas RTQ 600 (700 kW galios). Investicija buvo vertinama kaip būtina šilumos tiekimo patikimumui ir saugumui užtikrinti.
Jonavos katilinėje sumontuotas naujas šilumos perdavimo tinklo maitinimo siurblys.
Pagrindinėje Jonavos katilinėje įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo katilas. Naujas ir modernus katilas sumontuotas vietoje seno remontuotino katilo. Naujasis katilas ne tik dirba efektyviau, bet ir įtakoja aplinkos taršos mažėjimą mieste. Tuo metu naujasis katilas buvo pagrindinis šilumos generavimo šaltinis šaltuoju metų periodu.
Pakeista šilumos perdavimo trasa nuo Girelės katilinės iki Lietavos gatvės. Su Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansine pagalba įgyvendintas projektas „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimas Jonavos mieste“. Projekto metu rekonstruota apie 1861,8 m ilgio magistralinės trasos atkarpa, įskaitant antžeminę trasos dalį, nutiestą pėsčiųjų tiltu per geležinkelį, įdiegta automatizuota slėgio kontrolės trasose sistema.
Projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimo Jonavos mieste II etapas“ metu renovuotas 1745 m ilgio 3 K magistralės ruožas nuo Lietavos g. iki Žemaitės ir A. Kulviečio gatvių sankryžos. Šilumos perdavimo trasų rekonstravimui ir modernizavimui skirta 3,6 mln. litų ES struktūrinės paramos.
Inicijuojamas bendrovės valdomos Girelės katilinės rekonstrukcijos projektas pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamą priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“. Nuspręsta miestui tiekiamą šilumą gaminti naudojant biokurą. Šiluma bus gaminama efektyviai, tausojant aplinką ir gamtinius išteklius, sumažės šilumos gamybos sąnaudos.
Įgyvendintas projektas „Naujo medienos kurą naudojančio katilo statyba Girelės katilinėje“. Projekto metu Girelės katilinėje pastatyti bei integruoti į esamą šilumos gamybos ir tiekimo sistemą 10 MW galios biokuro vandens šildymo katilas su 2,5 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu. Projekto vertė 10,6 mln. litų, iš jų – 4,1 mln. litų – ES struktūrinių fondų lėšos.
Katilinės teritorijoje įrengtos platforminės svarstyklės krovininėms mašinoms su biokuru sverti, įsigytas naujas ratinis krautuvas, nauja įranga aprūpinta biokuro kokybės tyrimų laboratorija.
Metų pabaigoje Girelės katilinėje pradėjo veikti dar vienas šilumos energijos gamybos įrenginys – 5 MW galios medienos kurą naudojantis vandens šildymo katilas. Naujasis katilas įrengtas, įgyvendinant projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste I etapas“. Projektas finansuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Energijos gamybai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius mažėja neigiamas poveikis aplinkai. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai į atmosferą sumažės iki 2,2 t per metus.
Įgyvendinus projektą „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas šilumos gamybai Jonavos mieste II etapas“ Girelės katilinėje įrengtas ir metų pradžioje pradėjo veikti dar vienas biokuru kūrenamas 5 MW galios vandens šildymo katilas. Projektas taip pat finansuotas Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis. Bendra subsidijos vertė biokuro katilų įrengimui beveik 3,0 mln. litų.
Rekonstruota Žeimių seniūnijos Kuigalių katilinė, tiekianti šilumą Barupės mokyklai ir mokyklai- darželiui. Katilinėje įrengti du medienos granulėmis kūrenami vandens šildymo katilai po 150 kW galios kiekvienas, renovuota antžeminė šilumos perdavimo trasos dalis.
Bendrovės lėšomis 19 – je daugiabučių gyvenamųjų namų Jonavoje įrengti automatizuoti šilumos punktai. Šilumos punktų atnaujinimo kaštai – pusė milijono litų.
Įgyvendintas ES struktūrinių fondų remiamas projektas „3K magistralės centralizuoto šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija“. Projekto metu pakeista 1603 m susidėvėjusių centralizuoto šilumos tiekimo tinklų nuo Jonavos sporto arenos iki Chemikų g. bei Chemikų – A. Kulviečio gatvėse. 1,5 mln. litų projekto vertės sudarė ES struktūrinė parama.
Jonavos mieste atnaujinti dar 11- os daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos punktai.
Įgyvendinant projektą „3K magistralės Žeimių g. ir Chemikų g. bei 2K magistralės Vasario 16 – osios g. trasų modernizavimas“ rekonstruoti 428 m magistralinių tinklų Chemikų gatvėje. Visa projekto vertė – 0,5 mln. eurų, iš jų 0,263 mln. eurų finansuoja Europos Sąjunga. Projektas tęstinis – pilnai darbus planuojama baigti 2017 metais.
2017 m. rugpjūčio 19 d. akcinė bendrovė „Jonavos šilumos tinklai“ šventė savo veiklos 20 – ties metų J U B I L I E J Ų!
Akcinės bendrovės statusas pakeistas į uždarosios akcinės bendrovės statusą.
Šių metų spalio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams – 7,75 cento, kai pernai spalį buvo 11,52 cento. Vienas kubas karšto vandens šį spalį kainavo 6,52 euro, kai pernai spalį – 7,92 euro.
Patvirtinta 2023 m. lapkričio mėnesio šilumos kaina centralizuotai besišildantiems Jonavos gyventojams - 7,72 cento už kWh yra nežymiai mažesnė už spalio mėnesio šilumos kainą.
Šiais metais šildymo sezonas prasidėjo vėliau, lyginant su pernai: šiais metais šildymo dienų skaičius spalio mėn. buvo 15 parų, kai pernai – 22 paros.
Vidutinis mokėjimas už 2023 m. spalio mėnesio 1 m² ploto šildymą 0,36 Eur. Pernai tuo pačiu laiku tai kainavo 0,50 Eur. Šįmet spalio mėnesio sąskaitos už šildymą vidutiniškai 28 proc. mažesnės, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Spalio mėnesio mokėjimai gyventojams už centralizuotai tiekiamą šilumą 50 kv. metrų ploto buto šildymui renovuotuose namuose vidutiniškai siekė 13 eurų, senos statybos nerenovuotuose namuose – 25 eurus. Mažiausiai už šildymą mokėjo renovuotų daugiabučių gyventojai. Senos statybos, nerenovuotų daugiabučių gyventojų sąskaitos už šildymą buvo beveik 2 kartus didesnės.
Primename, kad gyventojų mokėjimai už šildymą priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo namo energetinio efektyvumo, nuo kada įjungtas šildymas namuose, kiek šilumos buvo suvartota.
Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama: https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize
UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija (2023-11-24)
UAB „Jonavos šilumos tinklai“, įgyvendindama 2023 metams numatytas investicijas, planuoja šilumos siurblių įrengimo Ruklos katilinėje darbus. Investicija skirta esamos sistemos modernizacijai ir šilumos kainos mažinimui. 2023 m. spalio mėnesį šiai investicijai pritarė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Rengiamo projekto tikslas – ne šildymo sezono metu efektyviau gaminti šilumos energiją, sumažinti iškastinio kuro vartojimą. Siekiant sumažinti šilumos gamybą iš gamtinių dujų, bus montuojami nauji šilumos siurbliai, kurių suminė galia sieks 600 kW. Šie siurbliai užtikrins Ruklos katilinės šilumos gamybos ne šildymo sezono metu šilumos poreikį karšto vandens ruošimui bei dalį šilumos energijos šildymo sezono metu, kuri bus susigrąžinama iš antro laipsnio dūmų kondensacinio ekonomaizerio. Šilumos energiją gaminant šilumos siurbliuose, į aplinką nebus išmetami jokie teršalai, dėl to sumažės ir bendra NOx ir CO2 foninė koncentracija.
Bendra investicijų suma preliminariai sudaro 570 tūkst. Eur, iš kurių 269 tūkst. Eur – Aplinkos projektų valdymo agentūros lėšos, 301 tūkst. Eur – Bendrovės lėšos.
Patvirtinta 2023 m. spalio mėnesio šilumos kaina centralizuotai besišildantiems Jonavos miesto ir rajono šilumos vartotojams 32,73 proc. mažesnė nei buvo tuo pačiu metu praėjusiais metais. Jonavos raj. savivaldybės gyventojams kilovatvalandė šiluminės energijos šių metų spalį kainuos 7,75 cento už kWh, kai pernai spalį kainavo 11,52 ct už kWh (be PVM). Kiek mokėsime už spalio mėnesio šildymą priklausys ne tik nuo kilovatvalandės kainos, bet ir nuo kada bus įjungtas šildymas namuose.
Įvertinus prognozuojamas kuro technologijai kainas, šių metų lapkričio mėnesį šilumos kaina vartotojams, lyginant su spalio mėn., tikėtina, mažės dar beveik 2 proc. ir, lyginant su 2022 metų lapkričio mėnesiu bus apie 38 proc. mažesnė. Vidutinio apie 60 kv. metrų ploto buto šildymo sąskaita, lyginant su praėjusių metų lapkričio mėnesiu, vidutiniškai turėtų mažėti apie 20 eurų, jei išliks panašios metrologinės oro sąlygos, kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu, t. y. apie 0 laipsnių.
Prognozuojama, kad gruodžio mėnesį šilumos kaina išsilaikys panašiame lygyje. Lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, šiluma turėtų būti trečdaliu pigesnė. Vidutinio apie 60 kv. metrų ploto buto šildymo sąskaita gruodžio mėn., lyginant su praėjusių metų gruodžio mėnesiu, vidutiniškai turėtų mažėti apie 30 eurų, jei išliks tokios pat metrologinės oro sąlygos, kaip ir pernai tuo pačiu laikotarpiu, t. y. vidutinė mėnesio lauko oro temperatūra buvo 2,3 0C šalčio.
Galutinė šilumos kaina vartotojui kas mėnesį keičiasi dėl kuro kainų. Šalies mastu per metus žaliavinė mediena pigo maždaug 50 proc., bendrovės biokuro, naudojamo šilumos gamybai, kaina per metus mažėjo 49,77 proc., o gamtinių dujų žaliava pigo 3,5 karto. Tikėtina, kad tokios šilumos kainos nusistovės ilgesniam laikui. Mūsų šilumos kainos struktūroje gamtinės dujos sudaro apie 19%, o likusi dalis biokuras. Tai leidžia išvengti didelių šilumos kainos šuolių sezono metu.
Primename, kad šiam šildymo sezonui iki 2024 m. balandžio mėnesio pabaigos tiek šildymui, tiek karštam vandeniui galios nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
Sąskaitos už būsto šildymą dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo suvartojamos šilumos kiekio, kuriam galime daryti įtaką. Šilumos suvartojimas pastatuose priklauso nuo patalpų ir lauko oro temperatūros, nuo tų pastatų sandarumo ir jų inžinerinių sistemų techninės būklės. Pastatų renovacija, apšiltinant sienas, atnaujinant šildymo sistemas, pasenusius rankiniu būdu valdomus šilumos mazgus keičiant automatizuotais – yra tos priemonės, kurias įdiegus, ne tik gyvensime šilčiau, bet ir mažiau suvartosime šilumos bei mažiau už ją mokėsime.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija. 2023-10-10
Pranešame, kad 2023 m. spalio 10 d. Jonavos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 1B-469
nuo 2023 m. spalio 10 dienos 2023/2024 metų šildymo sezonas Jonavos rajone pradedamas:
2023 m. spalio 16 d. Jonavos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 1B-488
nuo 2023 m. spalio 16 dienos:
Esant techninėms galimybėms ir suderinus su šilumos tiekėju, leidžiama šilumos vartotojams,
nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų higienos normų, patiems nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios.
SVARBU ŽINOTI:
Būsto šildymo išlaidų kompensacijas reglamentuoja LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas. Šiais metais, įstatymo pakeitimu, skiriant piniginę socialinę paramą vėl bus vertinamas turtas.
Apskaičiuojant gyventojo gautas pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Besikreipiantiems gyventojams kompensacijos skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu. Tai reiškia, jog pakaks vieno prašymo visam šildymo sezonui. Tai galioja prašymams, pateiktiems po šių metų rugsėjo 1 d.
Jonavos miesto gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į Jonavos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių, Jonavos rajono seniūnijų gyventojai – į seniūnijoje dirbantį Socialinės paramos skyriaus specialistą. Telefonai pasiteiravimui: 8 349 54669; 8 349 50300; 8 349 50211.
Prašymas ir dokumentai gali būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis – per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą adresu: www.spis.lt.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“ informacija
Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių gyventojai teiraujasi, kur reikėtų kreiptis, jei įtariama, kad buto kaimynas įsirengė papildomas radiatorių sekcijas, arba jei gyventojas, keisdamas radiatorius, vietoje 20 mm panaudojo 15 mm skersmens vamzdį, dėl kurio blogiau šyla aukščiau esančio buto radiatorius?
Bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos hidraulinis išbalansavimas įvyksta tuomet, kad gyventojai savavališkai, pažeidžiant projektą, įsirengia šildomas grindis, papildomas sekcijas radiatorių, sumontuoja netinkamo skersmens vamzdžius. Išderinus sistemą, butai ima šilti nevienodai, o kad tai sureguliuoti, name sunaudojama daugiau šiluminės energijos. Už tą papildomą šilumos kiekį solidariai sumoka visi namo gyventojai, nes teisės aktų nustatyta tvarka namo įvadinio skaitiklio rodmenys (name sunaudota šiluminė energija) paskirstomi pagal gyventojui priklausantį naudingą gyvenamąjį plotą.
Kai šildymo ir karšto vandens sistema keičiama neturint tam įgūdžių ir žinių, didėja vamzdynų mažesnio pralaidumo ir trūkimų tikimybė, gali būti užlieti butai, dėl ko patiriama žala.
Kviečiame gyventojus būti atsakingais ne tik savo, bet ir gyvenančiųjų šalia atžvilgiu. Norintiems pasikeisti radiatorius ar atlikti kitus, su šildymo ir karšto vandens sistema susijusius darbus, prašome kreiptis į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ (info@jonavosst.lt) ir gauti tam skirtą leidimą.
Įtarus, kad bute atlikti neteisėti šildymo ar karšto vandens sistemos pakeitimai, pirmiausia reikėtų kreiptis į šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (UAB „Jonavos šilumos tinklai“). Prižiūrėtojas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, turi teisę patekti į butų bei kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas, kad nustatytų padarytus pažeidimus ir įpareigotų juos pašalinti. Patalpų savininkams gali tekti atlyginti patirtą žalą visiems namo gyventojams.
Žmogus legionelioze užsikrečia, įkvėpdamas vandens dulksną su legionelėmis, kurios per ją plinta. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus. Legioneliozė labiau paplitusi ūkiuose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose.
Legionelės bakterijos dauginasi + 20-500C temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš +650C, todėl pastatų vamzdynuose periodiškai atliekama terminė dezinfekcija arba termošokas.
Higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodoma, kad karšto vandens temperatūra šilumos vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 500C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).
Pagrindinės profilaktinės priemonės gyventojams
Neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemose. Jei vanduo buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių, vengti įkvėpti bėgančio vandens dulksnos.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“, atliekant karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją (termošoką), vandens temperatūra padidinama iki + 66°C, vartotojų čiaupuose – iki + 60°C. Šią temperatūrą išlaikant ne mažiau kaip 25 min. – legionelės žūva.
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiksmai |
Gyventojų veiksmai |
Informuoti gyventojus apie tikslų termošoko laiką |
Sekti pranešimus, kada bus atliekamas termošokas |
Padidinti karšto vandens temperatūrą iki mažiausiai 66 °C |
Saugotis, kad nenusiplikyti karštu vandeniu, nesiliesti prie įkaitusio gyvatuko |
Pakeltą temperatūrą išlaikyti mažiausiai 1 val. |
Termošoko metu vidutiniu stiprumu atsukti visus bute esančius karšto vandens čiaupus |
Gyventojų prašoma atsukti ir 5 min. palaikyti atsuktais karšto vandens čiaupus |
Palikti vandenį bėgti 5 minutes |
Nors šiuo metu vasara ir džiaugiamės saulės teikiamais malonumais, turime ruoštis artėjančiai sezonų kaitai, kai šiltus orus ims keisti vėsesni.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“ vasarą atlieka šilumos tinklų hidraulinius bandymus, skirtus patikrinti šilumos perdavimo tinklų sandarumą ir tvirtumą bei vykdo remonto darbus, kad būtų išvengta gedimų tinkluose, kurie šaltuoju metų laiku sukeltų daug didesnių nepatogumų nei trumpalaikis karšto vandens atjungimas vasarą.
Taip pat vykdomi pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinieji parengimo, periodinio praplovimo bei remonto darbai, kad šildymo ir karšto vandens sistemos žiemą veiktų patikimai.
Primename gyventojams: