Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

  1. pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
  2. pavojaus aplinkai;
  3. kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
  4. neteisėtos veiklos finansavimo;
  5. neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
  6. neteisėtu būdu įgyto turto;
  7. padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
  8. kitų pažeidimų.

Pranešimo nagrinėjimo schema

Šaltinis – www.tm.lt

Uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos šilumos tinklai“ (toliau – Bendrovė) direktoriaus 2024 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. DĮV-50 patvirtintas Vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo administravimo tvarkos aprašas (2024)(toliau – Aprašas), kuris nustato informacijos apie Bendrovės galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus priėmimo Bendrovėje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, jos įvertinimų ir sprendimų priėmimo tvarką, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų pranešėjų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi ir įgyvendinimą.

Bendrovėje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu informaciją apie pažeidimą Bendrovėje turi teisę pateikti asmuo, kurį su Bendrove sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

  • tiesiogiai Kompetentingam subjektui (Klaipėdos g. 8, 55169 Jonava);
  • atsiųsdamas pranešimą paštu (Klaipėdos g. 8, 55169 Jonava), būtina ant voko nurodyti „KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI“;
  • atsiųsdamas pranešimą elektroninio pašto adresu pranesk@jonavosst.lt;
  • telefonu (Nr. +370 349 77120) Kompetentingam subjektui, o jeigu prieš tai buvo pateiktas informaciją apie pažeidimą teikiančio asmens sutikimas, - ir susitikus su Kompetentingu subjektu per nustatytą laikotarpį ir užpildžius nustatytą pranešimo apie pažeidimo formą (Aprašo 1 priedas) (pokalbiai neįrašomi).

Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo nurodo:

  • kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.,
  • sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes,
  • savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, jeigu asmens kodo neturi, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis (gyvenamosios vietos adresą arba el. pašto adresą) korespondencijai gauti ir kitus duomenis ryšiui palaikyti;
  • jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

Bendrovės direktoriaus įsakymu paskirtas kompetentingas subjektas (darbuotojų grupė):

  • Teisės ir bendrųjų reikalų tarnybos vadovė Zinaida Seredienė, tel. (+370 349) 77120

Kompetentingas subjektas administruoja vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, nagrinėja juo gautą informaciją apie pažeidimus, teikia konsultacijas dėl Įstatymo ir Aprašo nuostatų taikymo.

Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą.

Teikiant laisvos formos pranešimą, nurodyti, kad informacija teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, užtikrinamas konfidencialumas.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

  1. to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
  2. asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas nustato šias pagrindines informaciją apie pažeidimą pateikiančių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones:

1) saugių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų užtikrinimas;

2) konfidencialumo užtikrinimas;

3) draudimas daryti neigiamą poveikį;

4) teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją;

5) teisė gauti kompensaciją;

6) nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas;

7) atleidimas nuo atsakomybės;

8) teisė gauti išsamią, nešališką informaciją ir nemokamas konsultacijas dėl informacijos apie pažeidimus teikimo procedūrų ir teisių gynimo priemonių suteikimo.

AKTUALŪS TEISĖS AKTAI

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo