Gyventojų savivalė išbalansuoja šildymo ir karšto vandens sistemas

Artėjant šildymo sezonui, daugiabučių gyventojai teiraujasi, kur reikėtų kreiptis, jei įtariama, kad buto kaimynas įsirengė papildomas radiatorių sekcijas, arba jei gyventojas, keisdamas radiatorius, vietoje 20 mm panaudojo 15 mm skersmens vamzdį, dėl kurio blogiau šyla aukščiau esančio buto radiatorius?

Bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos hidraulinis išbalansavimas įvyksta tuomet, kad gyventojai savavališkai, pažeidžiant projektą, įsirengia šildomas grindis, papildomas sekcijas radiatorių, sumontuoja netinkamo skersmens vamzdžius. Išderinus sistemą, butai ima šilti nevienodai, o kad tai sureguliuoti, name sunaudojama daugiau šiluminės energijos. Už tą papildomą šilumos kiekį solidariai sumoka visi namo gyventojai, nes teisės aktų nustatyta tvarka namo įvadinio skaitiklio rodmenys (name sunaudota šiluminė energija) paskirstomi pagal gyventojui priklausantį naudingą gyvenamąjį plotą.

Kai šildymo ir karšto vandens sistema keičiama neturint tam įgūdžių ir žinių, didėja vamzdynų mažesnio pralaidumo ir trūkimų tikimybė, gali būti užlieti butai, dėl ko patiriama žala.

Kviečiame gyventojus būti atsakingais ne tik savo, bet ir gyvenančiųjų šalia atžvilgiu. Norintiems pasikeisti radiatorius ar atlikti kitus, su šildymo ir karšto vandens sistema susijusius darbus, prašome kreiptis į UAB „Jonavos šilumos tinklai“ (info@jonavosst.lt) ir gauti tam skirtą leidimą.

Įtarus, kad bute atlikti neteisėti šildymo ar karšto vandens sistemos pakeitimai, pirmiausia reikėtų kreiptis į šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (UAB „Jonavos šilumos tinklai“). Prižiūrėtojas, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, turi teisę patekti į butų bei kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas, kad nustatytų padarytus pažeidimus ir įpareigotų juos pašalinti. Patalpų savininkams gali tekti atlyginti patirtą žalą visiems namo gyventojams.

Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės

Žmogus legionelioze užsikrečia, įkvėpdamas vandens dulksną su legionelėmis, kurios per ją plinta. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus. Legioneliozė labiau paplitusi ūkiuose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose.

Legionelės bakterijos dauginasi + 20-50⁰C temperatūros vandenyje, o žūsta, kai vandens temperatūra pakyla virš +65⁰C, todėl pastatų vamzdynuose periodiškai atliekama terminė dezinfekcija arba termošokas.

Higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodoma, kad karšto vandens temperatūra šilumos vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50⁰C (išmatavus temperatūrą po 1 min., kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo).

Pagrindinės profilaktinės priemonės gyventojams

 Neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemose. Jei vanduo buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių, vengti įkvėpti bėgančio vandens dulksnos.

• Reguliariai valyti dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos.
• Nuolat palaikyti ne žemesnę kaip +50°C karšto vandens temperatūrą, įsirengusiems vandens šildytuvus (boilerius).

UAB „Jonavos šilumos tinklai“, atliekant karšto vandens sistemų terminę dezinfekciją (termošoką), vandens temperatūra padidinama iki  + 66°C, vartotojų čiaupuose – iki + 60°C. Šią temperatūrą išlaikant ne mažiau kaip 25 min. – legionelės žūva. 

Apie pasirengimo darbus, artėjant šildymo sezonui

Nors šiuo metu vasara ir džiaugiamės saulės teikiamais malonumais, turime ruoštis artėjančiai sezonų kaitai, kai šiltus orus ims keisti vėsesni.

UAB „Jonavos šilumos tinklai“ vasarą atlieka šilumos tinklų hidraulinius bandymus, skirtus patikrinti šilumos perdavimo tinklų sandarumą ir tvirtumą bei vykdo remonto darbus, kad būtų išvengta gedimų tinkluose, kurie šaltuoju metų laiku sukeltų daug didesnių nepatogumų nei trumpalaikis karšto vandens atjungimas vasarą.

Taip pat vykdomi pastatų šilumos punktų ir vidaus sistemų būtinieji parengimo, periodinio praplovimo bei remonto darbai, kad šildymo ir karšto vandens sistemos žiemą veiktų patikimai.

Primename gyventojams:

• gyvenantiems viršutiniuose aukštuose, pasitikrinti/pasikeisti nuorinimo kranus ant radiatorių; o jei išvykstama ilgesniam laikui iš būsto, pasirūpinti, kad būtų galimybė nuorinti (išleisti orą) radiatorius bute;
• norintiems pasikeisti radiatorius bute, tai atlikti ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d.

KOVO MĖNESIO ŠILDYMO SĄSKAITOS MAŽĖJA DĖL ORO SĄLYGŲ

Š. m. kovo mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje buvo + 2,9 ⁰C , lyginant su vasario mėn. (0 ⁰C)  atšilo, todėl vartotojus pasiekė mažesnės sąskaitos.

Kovo mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams – 9,40 centų, vasario mėn. kilovatvalandės kaina buvo 9,26 cento. Vienas kubas karšto vandens kainuoja – 6,80 euro, vasario mėn. kainavo – 6,73 euro.

Vidutinis mokėjimas už kovo mėnesio 1 m² ploto šildymą – 0,95 Eur, lyginant su vasariu buvo 1,13 Eur.

Daugiausiai šilumos vartojo butai senuose, prastos būklės, neapšiltintuose daugiabučiuose, kur vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,30 Eur. Tokio dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 65 eurus, butas vidutiniškai suvartojo apie 685 kWh (13,7 kWh/1 kv. m.).

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 0,75 Eur. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi, dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 38 eurus, toks butas vidutiniškai suvartojo apie 400 kWh  (8,0  kWh/1 kv. m.).

Pateikti skaičiai yra vidutiniai, faktinėms šildymo išlaidoms įtaką turi pastatų sandarumas,  šiluminė varža, vidaus vamzdynų sistemų subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis.

Jeigu daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius. Todėl juose efektyviai reguliuoti gyventojams tiekiamą šilumos energiją ir karštą vandenį – sudėtinga. Tokio tipo sistema tikrai nepadeda taupyti šilumos namuose. Automatizavus šilumos punktą, šildymo sistemoje automatiškai palaikoma vartotojo pasirinkta norima temperatūra. Patalpos neperšildomos pereinamuoju metu – šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Modernizavus ir automatizavus šilumos punktą sutaupoma iki 10 proc. sunaudojamos šilumos.

Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama:

https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize

VASARIO MĖNESIO ŠILUMOS SĄSKAITOS KIEK MAŽESNĖS NEI SAUSĮ

Šių metų vasario mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje buvo 0 laipsnių. Lyginant su sausio mėn. (+0,9 0C) buvo kiek šalčiau, tačiau dėl trumpesnio mėnesio dienų skaičiaus ir atpigusios šilumos kainos, vartotojus pasieks mažesnės sąskaitos.

Vasario mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams – 9,26 centai. Tai  yra 15 proc. mažesnė nei sausio mėn. (10,88 cento).

Vidutinis mokėjimas už vasario mėnesio 1 m² ploto šildymą - 1,13 Eur, kai sausio  mėnesį buvo 1,20 Eur.

Vienas kubas karšto vandens kainuoja – 6,73 euro, kai sausį kainavo – 7,58 euro.

Daugiausiai šilumos vartojo butai senuose, prastos būklės, neapšiltintuose daugiabučiuose, kur vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,62 Eur. Tokio dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 81 eurą, butas vidutiniškai suvartojo apie 875 kWh (17,5 kWh/1 kv. m).

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 0,94 Eur. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi, dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 47 eurus, toks butas vidutiniškai suvartojo apie 507 kWh  (10,1 kWh/1 kv. m.).

Pateikti skaičiai yra tik vidutiniai, faktinėms šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti skirtinguose namuose skiriasi iki 4 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis.

Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama žemiau:

Sausio mėnesio šildymo sąskaitos mažėja iki 30 procentų

Š. m. sausį vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje siekė 0,9 laipsnius šilumos, kai 2022 metų gruodžio mėnesį buvo šalčiau – 2,3 laipsniai šalčio. Dėl šiltesnių orų ir sumažėjusios šilumos kainos, šilumos sąskaitų dydis už sausį vidutiniškai iki 30 proc. mažesnis nei pernai gruodį.

Sausio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams - 10,88 centų, t. y. 10 proc. mažesnė nei pernai gruodžio mėn. (12,09 cento).

Vienas kubas karšto vandens kainuoja – 7,58 euro, kai pernai gruodį kainavo - 8,22 euro.

Vidutinis mokėjimas už sausio mėnesio 1 m² ploto šildymą - 1,20 Eur, kai pernai gruodžio mėnesį buvo 1,81 euro.

Daugiausiai šilumos suvartota senuose, prastos būklės, neapšiltintuose daugiabučiuose, kur vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,78 Eur. Tokio daugiabučio dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 90 eurų, o butas vidutiniškai suvartojo apie 820 kWh (16,4 kWh/1 kv.m).

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą - 1,00 Eur. Čia mokėjimai už šilumą mažiausi, dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 50 eurų, toks butas vidutiniškai suvartojo apie 465 kWh  (9,3 kWh/1 kv.m).

Nuo 2023 metų pradžios stebime gamtinių dujų bei biokuro kainų mažėjimo tendencijas. Jonavos gyventojams šiluma vasario mėnesį kainuos dar mažiau – 9,26 ct/kWh, t. y. 30 proc. mažiau, lyginant su 2022 m. gruodžio mėn. (12,09 ct/kWh).

Pateikti skaičiai yra vidutiniai, nes šildymo sąskaitų dydžiui didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, bet ir energetinė pastato kokybė. Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti skirtinguose namuose skiriasi iki 5 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės. Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis.

Informacija apie gyvenamųjų namų būsto šildymui suvartotą šilumą ir išlaidas pateikiama žemiau.

Apibendrinti duomenys apie gruodžio mėnesio sąskaitas

Šaltas gruodis bei išaugusios šilumos kainos pabrangino gyventojų sąskaitas už šildymą vidutiniškai 1,5 karto lyginant su pernai  tuo pačiu laikotarpiu.

2022 m. gruodžio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams - 12,09 centų,  tai yra  1,74 karto brangiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2021 m. gruodžio mėn. 1 kilovatvalandės kaina   – 6,93 cento).

Vienas kubas karšto vandens šių metų gruodį kainavo - 8,22 euro, kai pernai tuo pačiu metu kainavo - 5,76 euro.

Gruodžio mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje siekė -2,3 ⁰C šalčio, pernai tuo pačiu laikotarpiu  -3,1⁰C šalčio.

Vidutinis mokėjimas už gruodžio mėnesio 1 m² ploto šildymą - 1,81 Eur, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 1,18 Eur.

Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitose yra pateikiamas ne tik mokestis už buto šildymą, bet ir už karšto vandens suvartojimą, kuris taip pat turi ženklią įtaką sąskaitos dydžiui. Mokestį už buto šildymą mažina ir taikoma PVM kompensacija, kuri sąskaitoje išskirta atskira eilute.

Sąskaitos dydžiui įtakos turi ne tik šilumos kaina, bet ir konkretaus pastato tipas ir būklė.

Būsto energetinis efektyvumas yra itin svarbus, renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau nei senos statybos namai. Renovuotų namų gyventojų sąskaitos už šildymą  vidutiniškai 40 proc. mažesnės, nei nerenovuotų. Sąskaitos už šildymą dydis priklauso ir nuo gyventojų šilumos vartojimo įpročių.

Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 2,48 Eur. Dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas šių metų gruodį vidutiniškai kainuoja apie 124 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1025 kWh  (20,5 kWh/1 kv. m.).

Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,50 Eur. Dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 75 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 620 kWh  (12,4 kWh/1 kv. m.).

Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama: https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize

Centralizuotos šilumos vartotojams geros naujienos

Po gruodžio mėnesio šilumos brangimo, naujuosius metus pasitinkame mažėjančiomis biokuro ir gamtinių dujų kainomis. 2023 metų sausio mėnesio šilumos kaina Jonavoje mažėja 10 proc. (10,88 ct/kWh). Pingančios dujos ir biokuras šilumos kainą mažins ir vasario mėnesį. Aišku, didžiausią įtaką šilumos sąskaitoms daro gamtinės sąlygos. Žiemiškai šilti sausio orai teigiamai atsispindės ir vasario mėnesio šildymo sąskaitose.

Gyventojų nerimas dėl išaugusių šilumos sąskaitų už 2022 metų gruodį yra suprantamas, tačiau situacija pasaulyje ir šalyje diktuoja aplinkybes, nuo kurių vargiai galime pabėgti. Kita vertus, nesame savarankiški nustatant šilumos kainą, nes ji tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pagal formulę, kurios viena dedamųjų yra šilumos gamybai naudojamos kuro rūšys ir jų kaina bei jos pokyčiai rinkoje.

Nors kuro kainos didėjo visiems šilumos tiekėjams, tačiau šis kilimas nevienodai paveikė šilumos kainas Lietuvos miestuose dėl skirtingos šilumos gamybai naudojamo kuro struktūros. Miestai, turintys šiukšlių deginimo gamyklas ar kur visa šiluma gaminama vien iš biokuro, moka mažiau. Jonavoje šiluma gaminama 18 proc. iš gamtinių dujų ir net 82 proc. iš biokuro (perkamo biržoje). Tai leidžia apsisaugoti nuo aukščiausių galimų kainų už šilumos tiekimą Lietuvoje.

Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitos už šilumą dydžiui svarbi ne tik šilumos kaina, bet ir suvartojamas šilumos kiekis. O pastarajam įtakos turi lauko oro temperatūra, būsto sandarumas bei vartotojų įpročiai. Daugiau šilumos suvartojama atšalus orams, o sutaupo  renovuotuose būstuose su modernizuotomis šildymo ir karšto vandens sistemomis gyvenantys jonaviečiai. Paprastai po renovacijos sutaupoma 50 ar daugiau procentų suvartojamos šilumos kiekio ir tai ypač aktualu esant aukštoms energetinių išteklių kainoms. Kviečiame jau šiandien dar nemodernizuotų daugiabučių namų gyventojus pagalvoti apie būsimus šildymo sezonus ir apsvarstyti renovacijos galimybę.