Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Todėl šilumos tiekėjai kasmet viešai skelbia duomenis apie šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklos sąnaudas.
UAB „Jonavos šilumos tinklai“ patirtos sąnaudos pateikiamos žemiau:
Šaltas gruodis bei išaugusios šilumos kainos pabrangino gyventojų sąskaitas už šildymą vidutiniškai 1,5 karto lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
2022 m. gruodžio mėnesio vienos kilovatvalandės kaina gyventojams - 12,09 centų, tai yra 1,74 karto brangiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (2021 m. gruodžio mėn. 1 kilovatvalandės kaina – 6,93 cento).
Vienas kubas karšto vandens šių metų gruodį kainavo - 8,22 euro, kai pernai tuo pačiu metu kainavo - 5,76 euro.
Gruodžio mėnesio vidutinė lauko oro temperatūra Jonavoje siekė -2,3 0C šalčio, pernai tuo pačiu laikotarpiu -3,10C šalčio.
Vidutinis mokėjimas už gruodžio mėnesio 1 m² ploto šildymą - 1,81 Eur, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 1,18 Eur.
Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitose yra pateikiamas ne tik mokestis už buto šildymą, bet ir už karšto vandens suvartojimą, kuris taip pat turi ženklią įtaką sąskaitos dydžiui. Mokestį už buto šildymą mažina ir taikoma PVM kompensacija, kuri sąskaitoje išskirta atskira eilute.
Sąskaitos dydžiui įtakos turi ne tik šilumos kaina, bet ir konkretaus pastato tipas ir būklė.
Būsto energetinis efektyvumas yra itin svarbus, renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau nei senos statybos namai. Renovuotų namų gyventojų sąskaitos už šildymą vidutiniškai 40 proc. mažesnės, nei nerenovuotų. Sąskaitos už šildymą dydis priklauso ir nuo gyventojų šilumos vartojimo įpročių.
Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 2,48 Eur. Dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas šių metų gruodį vidutiniškai kainuoja apie 124 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1025 kWh (20,5 kWh/1 kv. m.).
Mažiausiai energijos naudojančiuose renovuotuose daugiabučiuose vidutinis mokėjimas už 1 m² ploto šildymą – 1,50 Eur. Dviejų kambarių 50 kv. metrų ploto buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 75 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 620 kWh (12,4 kWh/1 kv. m.).
Šilumos suvartojimo ir mokėjimų už šilumą analizė Jonavos m. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pateikiama: https://www.jonavosst.lt/straipsniai/silumos-suvartojimo-analize
Po gruodžio mėnesio šilumos brangimo, naujuosius metus pasitinkame mažėjančiomis biokuro ir gamtinių dujų kainomis. 2023 metų sausio mėnesio šilumos kaina Jonavoje mažėja 10 proc. (10,88 ct/kWh). Pingančios dujos ir biokuras šilumos kainą mažins ir vasario mėnesį. Aišku, didžiausią įtaką šilumos sąskaitoms daro gamtinės sąlygos. Žiemiškai šilti sausio orai teigiamai atsispindės ir vasario mėnesio šildymo sąskaitose.
Gyventojų nerimas dėl išaugusių šilumos sąskaitų už 2022 metų gruodį yra suprantamas, tačiau situacija pasaulyje ir šalyje diktuoja aplinkybes, nuo kurių vargiai galime pabėgti. Kita vertus, nesame savarankiški nustatant šilumos kainą, nes ji tvirtinama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pagal formulę, kurios viena dedamųjų yra šilumos gamybai naudojamos kuro rūšys ir jų kaina bei jos pokyčiai rinkoje.
Nors kuro kainos didėjo visiems šilumos tiekėjams, tačiau šis kilimas nevienodai paveikė šilumos kainas Lietuvos miestuose dėl skirtingos šilumos gamybai naudojamo kuro struktūros. Miestai, turintys šiukšlių deginimo gamyklas ar kur visa šiluma gaminama vien iš biokuro, moka mažiau. Jonavoje šiluma gaminama 18 proc. iš gamtinių dujų ir net 82 proc. iš biokuro (perkamo biržoje). Tai leidžia apsisaugoti nuo aukščiausių galimų kainų už šilumos tiekimą Lietuvoje.
Atkreipiame dėmesį, kad sąskaitos už šilumą dydžiui svarbi ne tik šilumos kaina, bet ir suvartojamas šilumos kiekis. O pastarajam įtakos turi lauko oro temperatūra, būsto sandarumas bei vartotojų įpročiai. Daugiau šilumos suvartojama atšalus orams, o sutaupo renovuotuose būstuose su modernizuotomis šildymo ir karšto vandens sistemomis gyvenantys jonaviečiai. Paprastai po renovacijos sutaupoma 50 ar daugiau procentų suvartojamos šilumos kiekio ir tai ypač aktualu esant aukštoms energetinių išteklių kainoms. Kviečiame jau šiandien dar nemodernizuotų daugiabučių namų gyventojus pagalvoti apie būsimus šildymo sezonus ir apsvarstyti renovacijos galimybę.
Informacija apie gyvenamųjų namų būsto šildymui suvartotą šilumą ir išlaidas pateikiama žemiau.
Mokestis už „gyvatuką“ - tai mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugą. Karštas vanduo nuolat cirkuliuoja daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad atsukus karšto vandens čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo.
Mokestis už „gyvatuką“, kitaip tariant už šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) šildymo ir nešildymo sezonų metu nustatomas vadovaujantis skirtinga metodika.
Vasarą (nešildymo sezono metu) iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti. Likęs šilumos kiekis proporcingai dalinamas namo butų skaičiui ir dauginamas iš šilumos kainos. Taip gaunama suma, kurią reikia mokėti už šią paslaugą.
Šildymo sezono metu skaičiuojama kitaip. Imamas ne mažiau nei trijų nešildymo sezono mėnesių faktinis šilumos kiekis, suvartotas cirkuliacijai palaikyti, ir apskaičiuojamas vidurkis. Vidurkis yra dauginamas iš šilumos kainos.
Nešildymo sezono metu suvartotos šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) apskaičiuojamas tiksliai pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o šildymo sezono metu apskaičiavimui taikomas vidurkis, kuris dauginamas iš kilovatvalandės kainos.
Sąskaitos dydis ar mokėjimas už buto, esančio daugiabučiame name, šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių:
Jei Jūsų bute įrengta šildymo sistema su individualiais dalikliais, o termostatiniai ventiliai buvo užsukti arba atsukti minimaliai (t. y. patalpos šildomos minimaliai), Jūsų bute oro temperatūra net ir tokiu atveju artima norminei (18°C). Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į Jūsų butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Šiluma pagal fizikos dėsnius juda ten, kur šalčiau ir Jūsų butas šildomas gretimai esančių butų sąskaita. Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar šildomas minimaliai butas suvartojo energijos gretimų butų, patalpų sąskaita. Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t.y. nešildant, ar šildant savo patalpas minimaliai, priskiriamas papildomas šilumos kiekis.
Kai pagal buto (patalpos) šilumos daliklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis sudaro 40 % (taikomas tolygaus šildymo koeficientas - 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti. Šis dydis paskaičiuojamas visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui pagal butų šilumos daliklių rodmenis padauginant iš tokio buto (patalpos) ploto. Atitinkamai sumažinama šilumos kiekio dalis kitiems butams (patalpoms), kurių šildymo sąnaudos tenkina tolygaus šildymo sąlygos reikalavimus.
Už spalio mėnesio butų šildymą gyventojai mokėjo vidutiniškai kiek mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nors kilovatvalandės kaina išaugo kone dvigubai.
Toks rezultatas buvo pasiektas taupant brangią šilumą ir neperšildant namų. Visi šilumos punktai daugiabučiuose namuose yra automatizuoti arba dalinai automatizuoti. Automatizuotuose šilumos punktuose galima parinkti racionalų režimą ir nuotoliniu būdu reguliuoti šilumos poreikį atsižvelgiant į lauko temperatūros pokyčius, kas ypač aktualu rudens ir pavasario metu. Pakilus lauko temperatūrai, šilumos tiekimas į radiatorius užsidaro automatiškai, radiatoriai nebešyla, šilumos energija nenaudojama.
Gyventojai už lapkričio mėnesio šildymą vidutiniškai mokės dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tai įtakoja ženkliai padidėjusios žaliavų kainos: gamtinių dujų ir biokuro.
Jonaviečiai mokės 12,30 centų už kilovatvalandę, tai yra dvigubai daugiau nei pernai lapkritį. Už vieną kubą karšto vandens mokėsime 8,33 euro, kai pernai tuo pačiu metu mokėjome 5,33 euro.
Jei manote, kad kambariuose yra per karšta arba per šalta, įsitikinus, kad Jūsų buto langai ir durys pakankamai sandarūs, bet temperatūra vis tiek nesiekia 18oC, kreipkitės į mūsų įmonę.
Įmonės darbo laiku skambinti tel. (8 349) 50 577, ne darbo laiku tel. (8 349) 52 780,
el.paštu: info@jonavosst.lt
Pastatui tiekiamos šilumos poreikį galime reguliuoti nuotoliniu būdu. Vis dar yra daugiabučių namų su senais elevatoriniais šilumos punktais ir nesubalansuotomis vidaus šildymo sistemomis, kuriuose padidinus ar sumažinus tiekiamos šilumos kiekį, viename namo bute gyventojai turės per žemą, o kitame - per aukštą temperatūrą. Tokių daugiabučių gyventojai turėtų pakeisti elevatorinį šilumos punktą į naują automatizuotą bei subalansuoti šildymo sistemas.
Pranešame, kad daugiabučių karšto vandens sistemose bus atliekama
legioneliozės prevencija nuo 10:00 iki 20:00 val.:
2022-11-07 (pirmadienį) Rukloje,
2022-11-08 (antradienį) apatinėje miesto dalyje, Baldininkų dalyje ir Miškininkų g.,
2022-11-09 (trečiadienį) viršutinėje miesto dalyje.
Šių darbų metu karšto vandens temperatūra vandens šildytuve bus padidinta iki +70-800C. Gyventojų prašome bent 10 min. atsukti karšto vandens čiaupus butuose.
Įspėjimas: BŪKITE ATSARGŪS!
Dėl aukštos vandens temperatūros galimi nudegimai.
Primename, kad Legioneliozė – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia legionella bakterijos. Vadovaujantis LR HN 24:2003 „Geriamojo vandens sauga ir kokybės reikalavimai“, padidinus termofikacinio vandens temperatūrą, siekiama užkirsti kelią legioneliozės židinių susidarymui.
Išaugusios šilumos energijos kainos ir visuomenės poreikis mažinti su šilumos energijos vartojimu susijusias išlaidas, skatina keisti įpročius ir poreikius, mažiau švaistyti šilumą, sutvarkyti netvarkingas ir neefektyviai veikiančias sistemas.
Greito poveikio veiksmai, nereikalaujantys didelių investicijų ir pastangų, kai vidutiniškai gali būti sutaupoma apie 5-15 proc.:
Ilgalaikiai veiksmai:
Šiuo metu gyventojai gali teikti paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) ir gauti valstybės paramą, kompensuojant iki 80 proc. mažosios renovacijos išlaidų.
Gyventojai kviečiami aktyviau įsitraukti ir apsispręsti dėl namo, šilumos punkto ir šildymo sistemos atnaujinimo (modernizuoti patį namą, namo šildymo ir karšto vandens sistemas, atlikti mažąją renovaciją).
Primename, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka numatyta galimybė nepasiturintiems energijos vartotojams pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį.
Parengta pagal Lietuvos energetikos agentūros, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos informaciją.
Skaičiuojama, kad dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių kainų apie 20–30 proc. daugiau šalies gyventojų įgis teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant palengvinti ir supaprastinti būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų gavimą, jos besikreipiantiems gyventojams bus skiriamos iš karto visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu.
Tai reiškia, jog pakaktų vieno prašymo, kad sunkiau besiverčiantys ar net vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai visą šaltąjį laikotarpį galėtų gauti kompensacijas. Tai galioja prašymams, pateiktiems po šių metų rugsėjo 1 d.
Šie įstatymų pakeitimai galios du šildymo sezonus, t. y. 2022–2023 m. ir 2023–2024 m.
SVARBU. Priklausančias kompensacijas bus galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, jeigu kreipsis 2023 m. balandžio mėnesį, kompensacijos galės būti grąžinamos už 2022 m. spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesius.
4 ŽINGSNIAI KAIP PASISKAIČIUOTI, ar Jums priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija
Pasinaudokite www.spis.lt Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Pirmas žingsnis. Pateikite informaciją apie būstą: jo plotą ir gyvenančių žmonių skaičių. Turi būti nurodytas būste deklaruotų gyventojų skaičius, o jei būstas nuomojamas ir nuomos sutartis įregistruota Registrų centre – būstą nuomojančių asmenų skaičius.
Antras žingsnis. Pateikite informaciją apie pajamas. Įveskite visas paskutinių 3 mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas: darbo užmokestį „į rankas“, pajamas, susijusias su individualia veikla, socialines išmokas, pensijas ar kt.
SVARBU. Iš jų atskirai nurodykite pajamas, kurios gautos kaip darbo užmokestis, pajamos, susijusios su individualia veikla, ar gauta nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Laukelyje ,,kurios mažinamos“ parinkite šių pajamų mažinimo procentą, pavyzdžiui, 30 proc. 3 ar daugiau vaikų auginantiems asmenims. Sumažinus pajamas, dirbantiems priklausys didesnio dydžio būsto kompensacija.
Į pajamas neįskaitoma: išmoka vaikui (vaiko pinigai), socialinio draudimo našlių pensija, vienišo asmens išmoka, transporto išlaidų ir (ar) tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienkartinės išmokos, pašalpos ir kt.
Trečias žingsnis. Nurodykite išlaidų už būsto šildymą sumą. Jeigu sąskaitų dar negavote, galima pateikti preliminarias.
Ketvirtas žingsnis. Sužinosite, kokio dydžio kompensacija jums priklauso, o kiek turite mokėti patys. Gali būti, kad būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., t. y. nieko nereikės mokėti.
Jei pasinaudojus būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle matyti, kad kompensacija galimai priklauso, prašymą dėl kompensacijų skyrimo galima pateikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba kreipiantis į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių. Išankstinės registracijos nėra.
Prieš pildant prašymą el. būdu, galima peržiūrėti mokomuosius video filmus https://www.youtube.com/watch?v=5qJnIbzWv_M&feature=youtu.be (video instrukcijas) su įgarsinimu ir titrais, kaip prisijungti prie SPIS ir užpildyti bei pateikti prašymą.
SVARBU. Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Primename, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/busto-sildymo-islaidu-kompensacija-kaip-ja-gauti-neisejus-is-namu
Pranešame, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu 2022-2023 metų šildymo sezonas pradedamas:
nuo 2022 metų spalio 3 dienos Jonavos rajono ikimokyklinėse įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose ir kitose mokymo įstaigose, gydymo ir slaugos įstaigose;
nuo 2022 metų spalio 10 dienos Jonavos rajono gyvenamuosiuose namuose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.
Esant techninėms galimybėms ir suderinus su šilumos tiekėju, šilumos vartotojams leidžiama, nepažeidus teisės aktuose nustatytų higienos normų, patiems nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios.
